Gruodžio 10-13 dienomis mūsų gimnazijos devynios I-II klasių gimnazistės su mokytojomis Danguole Vaičekauskiene ir Kristina Urboniene vyko į pirmajį projekto „Kultūrinis ir gastronominis randevu“ vizitą Vokietijoje. Siūlome paskaityti gimnazisčių dienoraštį.
Gruodžio 10 d., ketvirtadienis
Mūsų pirmoji tarptautinio projekto „Kultūrinis ir gastronominis randevu“ kelionė prasidėjo ankstų gruodžio 10-osios rytą. Visos keliaujančios projekto dalyvės – gimnazistės Edita, Erika, Austėja, Deimantė, Agnė, Dominyka, Ieva, Indrė ir Polina – susitikome prie gimtosios „Saulėtekio“ gimnazijos 2 val. ryto ir, atsisveikinę su mus atlydėjusiais tėvais bei susikrovę lagaminus, pajudėjome link Rygos. Oro uoste turėjome šiek tiek laiko, registravomės, kalbėjome apie būsimą kelionę ir bandėme įsivaizduoti, kaip viskas vyks. Lėktuvas pakilo 7.00, ir po trumpo stabtelėjimo Berlyne pasiekėme Karlsruhe vietinį oro uostą. Atsiėmę bagažą, nuskubėjome ieškoti autobuso, kuris mus nuvežtų į traukinių stotį, nes iki mums reikiamos vietos pavažiuoti reikėjo dar nemažai! Pavargę, tačiau geros nuotaikos apie 14.00 val. pasiekėme Karlsruhe centrą, kuriame mūsų laukė mus gyventi priimančios šeimos. Jos mus šiltai pasitiko ir paėmė mums kol kas nereikalingus daiktus. Nenustygdamos vietoje, patraukėme link nuostabios kalėdinės mugės, esančios miesto centre. Kalėdinėje mugėje mus lydėjo vietinis berniukas Emanuel, pasakojo apie kalėdines tradicijas. Šiek tiek pasivaikščioję ir paragavę vokiškų kalėdinių skanėstų keliavome prie Karlsruhės rūmų, nusifotografavome. Vokietė koordinatorė Sonja mus visus „suporavo“ su vokiečių šeimų vaikais, kad nepasiklystumėme grįždami namo.
Visi grįžome į šeimas ir jaukiai praleidome vakarą, susipažindami su šeimų nariais ir aptardami dienos įspūdžius.
Gruodžio 11 d., penktadienis
2009 metų gruodžio 11 dieną, penktadienį, kėlėmės 6:00 valandą ryto, reikėjo skubėti į mokyklą, nes ji gana toli. Pamokos prasideda anksčiau negu pas mus, 7:30val. Kai kurie iš mūsų į mokyklą keliavo geltonais tramvajais, o kai kurie pėstute.
Atvykę į mokyklą kartu su vaikais tų šeimų, kuriose gyvenom, pasisveikinom su mokytojais ir draugais. Vėliau apžiūrinėjome mokyklą, susipažinome su kitų šalių ambasadoriais, žiūrėjome skaidres apie jų mokyklas ir šalį. Mes taip pat pristatėme savo mokyklą, gimtąjį miestą ir šalį. Pristatydami dainavome lietuvių liaudies dainą.
Prieš susitikimą su meru, įėjome į bažnyčią, kurioje vaikų choras giedojo kalėdines giesmes. 11 valandą laukė susitikimas su miesto meru. Ten aptarinėjome projekto veiklą. Po susitikimo su meru galėjome pasivaikščioti po miestelį.
Po pietų mokyklos valgykloje prasidėjo darbas grupėse. Reikėjo aprašyti apie kalėdinę mugę, kurioje buvome ketvirtadienį, apie įspūdžius šeimose, apie valgį, rinkome nuotraukas, kurias rodėme per atsisveikinimo vakarėlį. Kiti tuo metu mokyklos valgykloje kepė sausainius. Dirbome iki vakaro. Atsisveikinome su savo draugais, mokytojais ir su vokiečių vaikais keliavome į šeimas.
Tą vakarą šeimose leidome labai linksmai. Šeimos sugalvojo mums įvairių pramogų. Vakare ėjome miegoti, nes kitą rytą laukė nauja nuotykių pilna diena.
Gruodžio 12 d., šeštadienis
09:15. Visi susitikome Karlsruhe traukinių stotyje. Ilgai ir linksmai keliavome traukiniais į nepaprastos gamtos ir architektūros miestelį - Heidelbergą. Žavėjomis pro traukinio langus pralekiančiais kalnų vaizdais.
10:40. Mes jau Heidelberge. Vaikščiodami senamiesčio gatvelėmis, aukštai kalnuose pamatėme senąją Heidelbergo pilį. Iki jos laukė ilgas kelias - 314 laiptelių aukštyn. Bet mes tai įveikėme! Ir galėjome iš arti grožėtis senuoju paveldu ir jį supančia išpuoselėta gamta.
12:00. Vėl visa grupė susitikome, pasidalinome įspūdžiais, fotografavome vieni kitus ir toliau žygiavome link tilto, dvelkiančio senove, esančio virš pagrindinės miesto upės Neckar. Pasigrožėję atsiveriančiu vaizdu, nutarėme eiti į visoje Vokietijoje puoselėjamą tradiciją - Kalėdines muges, kuriose apstu įvairiausių smulkmenų, suteikiančių tikrą Kalėdinę atmosferą: vokiški meduoliai, karštieji gėrimai ir patiekalai, žvakės, medienos ir molio dirbiniai.
14:15. Visi grįžome atgal į Heidelbergo traukinių stotį ir laukėme vėluojančio traukinio, kuris turėjo mus pargabenti atgal į Karlsruhe. Čia laukė mumis besirūpinančios šeimos.
18:00. Tomo Manno gimnazijoje buvo suruošta atsisveikinimo šventė. Vokiečių mokinių tėvai suruošė tradicinių patiekalų stalą. Bevalgydami žiūrėjome projekto nuotraukas, sveikinome projekto organizatorius. Mokinės iš Ispanijos pašoko įspūdingą šokį - Flamenco.
21:00. Pasidžiaugę projekto veikla, jo pasisekimu, liūdnai atsisveikinome su kitų šalių dalyviais ir grįžome ilsėtis į šeimas.
Gruodžio 13 d., sekmadienis
Štai ir atėjo sekmadienis. Ryte visi atsikėlę savo šeimose, pavalgėme
pusryčius. Tada visi kartu su šeimomis, pas kurias gyvenome 10 val. susirinkome Blankenloch traukinių stotyje. Visi paskutinį kartą pakalbėjome, atsisveikinome ir sėdome į traukinį, kuris mus nuvežė į Karlsruhe traukinių stotį. Ten persėdome į kitą traukinį, kuris nuvežė mus iki tam tikros autobusų stotelės. Tada autobusu važiavome iki Karlsruhe oro uosto. Ten atsisveikinome su italais, kurie tiesioginiu skrydžiu išskrido į Romą. Atsisveikinę su mūsų draugais turėjome truputėlį laisvo laiko. Vieni vaikščiojo po parduotuves, kiti užkandžiavo kavinėje. 14.35 val. visos susėdome į lėktuvą, kuris skrido į Berlyno oro uostą. Skrydis truko apie pusantros valandos. Sėkmingai nuskridę į Berlyną turėjome 4h laukti kito skrydžio. Visi tą laiką praleidome skirtingai. Vieni ieškojo suvenyrų, kiti užkandžiavo, treti tiesiog ilsėjosi. 19.35 val. lėktuvas pakilo iš Berlyno oro uosto ir apie 22 val. mes jau buvome Rygoje. Atsiėmę savo bagažą visos nužygiavome link mūsų laukusio mikroautobusiuko. Visos labai apsidžiaugėme pamatę sniegą, nes Vokietijoje jo nebuvo. Apie pusė dviejų jau buvome Šiauliuose. Tos kelios dienos, praleistos Vokietijoje, praėjo labai greitai. Taip ir pasibaigė mūsų nuostabi kelionė, kurią dar ilgai prisiminsime. Nuotraukos>>>
Vasarą daugelis žmonių laiką leidžia gryname ore, gamtoje, prie vandens. Poilsiaujant gali atsitikti nelaimė - ilgai būnant saulėje ir karštyje gali ištikti saulės ar šilumos smūgis, neatsargiai elgiantis vandenyje galima susižaloti ar net paskęsti, piknikaujant su šeima, galima užspringti, o įsisiurbus erkei – užsikrėsti erkiniu encefalitu.
VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTĖ PATARIA, KAIP DŽIAUGTIS VASARIŠKAIS ORAIS SAUGIAI,
O ATSITIKUS NELAIMINGAM ATSITIKIMUI – SUTEIKTI PIRMĄJĄ PAGALBĄ
Saulė žmogaus organizmui naudinga, kadangi jos dėka organizmas pasigamina vitamino D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį bei šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Vitaminas D būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Tačiau norint saule džiaugtis saugiai, reikia prisiminti, kad Lietuvoje saulės spinduliai pavojingiausi būna jau nuo ankstyvo pavasario iki pat rugpjūčio vidurio, todėl tuo metų laiku nuo 10 iki 14 val. reikėtų vengti būti tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Paprastos saugaus buvimo saulėje taisyklės:
- Dėvėkite prigludusius saulės akinius su aukštu UV filtru.
- Užsidėkite plačiabrylę skrybėlę, kepuraitę, skarelę.
- Apsivilkite laisvus, šviesius drabužius.
- Rinkitės pavėsį, paplūdimyje slėpkitės po skėčiu.
- Pasitepkite aukšto SAF (saulės apsaugos faktorius) kremu.
:: Pilna straipsnio versija ::
Gegužės 16 dieną Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijoje paskutinis mokyklinis skambutis nuaidėjo keturių abiturientų klasių mokiniams (viena iš jų Suaugusiųjų mokymo skyriaus). Tai buvo ypatinga, jautri ir prasminga šventė - išskirtinis emocijų, padėkų ir palinkėjimų kupinas susitikimas, kai širdys plakė stipriau, o akyse dažnam suspindo ašaros.
Šventės pradžioje III klasių gimnazistai visiems susirinkusiems dovanojo nuoširdžias eiles, dainas, jausmingą šokį, prie kurio prisijungti pakvietė ir pačius abiturientus bei mokytojus. Šventinę atmosferą dar labiau sustiprino nuoširdūs gimnazijos direktorės Jūratės Rimkuvienės žodžiai ir palinkėjimai, be kurių neįsivaizduojama nė viena gimnazijos šventė. Direktorė nuoširdžiai pasidžiaugė abiturientais, palinkėjo jiems sėkmės renkantis gyvenimo kelią ir drąsos siekiant savo svajonių. Šią ypatingą akimirką abiturientus sveikino ir jaunieji mūsų draugai: „Rasos” progimnazijos trečiokių ansamblis (vadovė mokytoja Samanta Chrapan) dovanojo jautrią dainą, o Gegužių progimnazijos Godų duetas (mokytoja Daiva Virakienė) pradžiugino įspūdingu šokiu.
Turbūt pritarsite – šiandien galima nusipirkti beveik viską. Taip, BEVEIK... Tačiau besąlygiškos tėvų meilės ir rūpesčio – ne-nu-si-pirk-si. Tėvystė – tai tylus stebėjimas, kai žengi pirmuosius žingsnius, ir ramus palaikymas, kai išeini į savo kelią... Kas gi geriau pažįsta savo vaikus, jei ne tėvai… Visų jų vardu kalbėjusi abiturientės Emos Grinytės mama negalėjo sutramdyti ašarų… Ši mokykla ilgai buvo jos gyvenimo dalis, nes ją baigė trys dukros… šiemet jauniausioji… Jos žodžiuose buvo daug dėkingumo ir šilumos – tai akimirka, kuri nepaliko abejingų…
Be mokytojų nebūtų pažinimo, brandos, išminties... Be jų šiandieninis abiturientų žingsnis į priekį nebūtų toks tvirtas ir užtikrintas. Tačiau be jų visada šalia buvo ir tas ypatingas žmogus, kuris ne tik mokė, bet ir pažino, ne tik klausė, bet ir išgirdo, ne tik vedė, bet ėjo kartu diena iš dienos. Tas, kuris ne tik skaičiavo praleistas pamokas, bet ir jautė ritmą, kuriuo gyvena klasė. Tas, kuris šypsodavosi, kai sekėsi, ir tyliai palaikydavo, kai skaudėjo. Tai žmogus, kuris tarsi tiltas jungė visus: mokinius, mokytojus, tėvelius, žmogus, kuris kasdien primindavo, kad svarbiausia būti žmogumi. Tas žmogus - klasės auklėtojas. Kokia gi Paskutinio skambučio šventė be jų palinkėjimo? O jie paruošė ypatingą staigmeną – savo auklėtiniams padainavo dainą…
Tądien nuaidėjo tas pats taip gerai pažįstamas skambutis, tačiau abiturientams jis skambėjo kitaip... Jiems – išaugusiems, subrendusiems, pasiruošusiems išeiti į gyvenimą – mokyklinis skambutis skambėjo paskutinį kartą. Tai akimirka, kai širdyje susilieja džiaugsmas ir ilgesys, viltys ir prisiminimai. Ką tąkart jautė šios dienos herojai – abiturientai? Emocijų buvo daug ir ne viską, ką jauti, paprasta išreikšti žodžiais… Šventės pabaigoje abiturientai paliko simbolinį ženklą apie savo buvimą „Saulėtekio“ gimnazijoje – mokyklos kiemelyje jie pasodino medelį. Tegul jis auga, kaip augo ir jie: iš šaknų į šviesą. Tai gyvas prisiminimas apie tai, kad čia augo jų svajonės. NUOTRAUKOS>>>
Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos mokinių parlamentas dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės organizuotame Jaunimo iniciatyvų projektų finansavimo konkurse ir laimėjo 2100 eurų!
Projekte „Aš galiu“ siekiame ugdyti jaunimo lyderystės įgūdžius ir įtraukti mažiau galimybių turinčius jaunuolius. Renginyje dalyvavo net 112 dalyvių iš Šiaulių „Rasos“, „Gytarių“, „Romuvos“ progimnazijų, Šiaulių rajono Voveriškių mokyklos, Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos bei mūsų – Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos.
Dalyviai susitiko su rašytoju Rimantu Kmita, kūrinio „Pietinia kronikas“ autoriumi, kuris – mūsų gimnazijos alumnas. Rašytojas dalijosi savo gyvenimo patirtimis ir pabrėžė, kokią reikšmę jo kūrybiniam keliui turėjo lietuvių kalbos mokytoja Loreta Andriuškevičienė. Mokiniai diskutavo apie filmą „Pietinia kronikas“, kalbėjosi apie pasirinkimus ir įkvėpimą kurti. Malonu, kad rašytojas, diskutuodamas su mokiniais, „Saulėtekio“ gimnaziją įvardijo kaip „Pietinia širdį“ ir palinkėjo, „kad da gimtų čia visokiausių kronikų“.
Vėliau vyko susitikimas su Fausta Roznyte, LR ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja. Savo įkvepiančioje paskaitoje Fausta ragino nebijoti svajoti, būti aktyviais jaunimo organizacijų nariais ir kurti savo ateitį patiems.
Motyvacinių susitikimų ciklą vainikavo Šiaulių muzikinė grupė „3SUNC“, kuri dalijosi kūrybine patirtimi, bendravo su mokiniais ir atliko savo muzikinius kūrinius. Susitikimas paliko neišdildomą įspūdį!
Kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai bendradarbiavo su „SUN CITY MMA“ profesionaliais kovotojais Dovydu Levickiu ir Justinu Gedminu, dalyvavo dirbtinio intelekto kūrybinėse užduotyse, patyrė virtualią kosmoso kelionę.
Dalyviai vykdė užduotis, kurios padėjo ugdyti lyderystę, komandinį darbą, bendravimo įgūdžius. Refleksijos metu mokiniai džiaugėsi veiklomis, prizais ir išreiškė viltį, kad tokie renginiai galėtų vykti kiekvieną mėnesį.
Dėkojame Šiaulių miesto savivaldybei už suteiktą galimybę įgyvendinti jaunimo iniciatyvą, ačiū tariame Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos administracijai ir mokytojams už pagalbą įgyvendinant projektą „Aš galiu“.
Aš galiu – gali ir tu!
:: ALBUMAS-1 :: ALBUMAS-2 :: ALBUMAS-3 ::
Mūsų pirmoji tarptautinio projekto „Kultūrinis ir gastronominis randevu“ kelionė prasidėjo ankstų gruodžio 10-osios rytą. Visos keliaujančios projekto dalyvės – gimnazistės Edita, Erika, Austėja, Deimantė, Agnė, Dominyka, Ieva, Indrė ir Polina – susitikome prie gimtosios „Saulėtekio“ gimnazijos 2 val. ryto ir, atsisveikinę su mus atlydėjusiais tėvais bei susikrovę lagaminus, pajudėjome link Rygos. Oro uoste turėjome šiek tiek laiko, registravomės, kalbėjome apie būsimą kelionę ir bandėme įsivaizduoti, kaip viskas vyks. Lėktuvas pakilo 7.00, ir po trumpo stabtelėjimo Berlyne pasiekėme Karlsruhe vietinį oro uostą. Atsiėmę bagažą, nuskubėjome ieškoti autobuso, kuris mus nuvežtų į traukinių stotį, nes iki mums reikiamos vietos pavažiuoti reikėjo dar nemažai! Pavargę, tačiau geros nuotaikos apie 14.00 val. pasiekėme Karlsruhe centrą, kuriame mūsų laukė mus gyventi priimančios šeimos. Jos mus šiltai pasitiko ir paėmė mums kol kas nereikalingus daiktus. Nenustygdamos vietoje, patraukėme link nuostabios kalėdinės mugės, esančios miesto centre. Kalėdinėje mugėje mus lydėjo vietinis berniukas Emanuel, pasakojo apie kalėdines tradicijas. Šiek tiek pasivaikščioję ir paragavę vokiškų kalėdinių skanėstų keliavome prie Karlsruhės rūmų, nusifotografavome. Vokietė koordinatorė Sonja mus visus „suporavo“ su vokiečių šeimų vaikais, kad nepasiklystumėme grįždami namo.
2009 metų gruodžio 11 dieną, penktadienį, kėlėmės 6:00 valandą ryto, reikėjo skubėti į mokyklą, nes ji gana toli. Pamokos prasideda anksčiau negu pas mus, 7:30val. Kai kurie iš mūsų į mokyklą keliavo geltonais tramvajais, o kai kurie pėstute.
09:15. Visi susitikome Karlsruhe traukinių stotyje. Ilgai ir linksmai keliavome traukiniais į nepaprastos gamtos ir architektūros miestelį - Heidelbergą. Žavėjomis pro traukinio langus pralekiančiais kalnų vaizdais.
Štai ir atėjo sekmadienis. Ryte visi atsikėlę savo šeimose, pavalgėme
pusryčius. Tada visi kartu su šeimomis, pas kurias gyvenome 10 val. susirinkome Blankenloch traukinių stotyje. Visi paskutinį kartą pakalbėjome, atsisveikinome ir sėdome į traukinį, kuris mus nuvežė į Karlsruhe traukinių stotį. Ten persėdome į kitą traukinį, kuris nuvežė mus iki tam tikros autobusų stotelės. Tada autobusu važiavome iki Karlsruhe oro uosto. Ten atsisveikinome su italais, kurie tiesioginiu skrydžiu išskrido į Romą. Atsisveikinę su mūsų draugais turėjome truputėlį laisvo laiko. Vieni vaikščiojo po parduotuves, kiti užkandžiavo kavinėje. 14.35 val. visos susėdome į lėktuvą, kuris skrido į Berlyno oro uostą. Skrydis truko apie pusantros valandos. Sėkmingai nuskridę į Berlyną turėjome 4h laukti kito skrydžio. Visi tą laiką praleidome skirtingai. Vieni ieškojo suvenyrų, kiti užkandžiavo, treti tiesiog ilsėjosi. 19.35 val. lėktuvas pakilo iš Berlyno oro uosto ir apie 22 val. mes jau buvome Rygoje. Atsiėmę savo bagažą visos nužygiavome link mūsų laukusio mikroautobusiuko. Visos labai apsidžiaugėme pamatę sniegą, nes Vokietijoje jo nebuvo. Apie pusė dviejų jau buvome Šiauliuose. Tos kelios dienos, praleistos Vokietijoje, praėjo labai greitai. Taip ir pasibaigė mūsų nuostabi kelionė, kurią dar ilgai prisiminsime. Nuotraukos>>>
![](pictures/partneriai/juventa_ok.jpg "\")
