PROJEKTAS „BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MODERNIZAVIMAS“

     Nuo 2008 m. mūsų gimnazija dalyvauja „Mokyklų tobulinimo programos PLIUS“ projekte „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“. Projekte dalyvaujančios mokyklos aprūpinamos įranga ir baldais mokytojų darbo vietoms įrengti.

MOKYTOJO DARBO VIETOS APRAŠYMAS

     Mokykloje mokytojo darbo vieta, aprūpinta stacionaria ar mobilia įranga, skirta mokytojui  pasirengti ugdomajai veiklai, dirbti su elektroninėmis švietimo sistemomis,  žinynais, duomenų bazėmis, bendrauti su kitų dalykų ar mokyklų specialistais, mokinių tėvais ir kt.

     Stacionaria įranga aprūpinta mokytojo darbo vieta yra mokyklos vienoje ar keliose patalpose: mokytojų kambaryje, mokyklos bibliotekoje ar skaitykloje, metodinės tarybos ar  metodinių grupių kabinetuose, papildomose gamtos mokslų kabinetų patalpose ar specialiai mokytojų darbui skirtose patalpose, izoliuotose nuo mokinių mokymo(si) patalpų, atitinkančiose mokyklų higienos normų reikalavimus, turinčiose interneto prieigą.

PROJEKTO  MOKYKLOMS  SKIRIAMO  BAZINIO ĮRANGOS IR BALDŲ KOMPLEKTO APRAŠYMAS

Bazinį įrangos ir baldų komplektą (toliau – komplektas) sudaro:

1. stacionarusis kompiuteris – 3 vnt.;

2. nešiojamasis kompiuteris –  4 vnt.;

3. baldai (k

ompiuterinis stalas, kėdė, knygų ir dokumentų –  6 rinkiniai; lentynos, pertvaros tarp mokytojų darbo vietų)

4. daugiafunkcinis aparatas – 1 vnt.;

5. projektorius, dokumentų kamera – 1 rinkinys;

6. interaktyvusis įrenginys (mobili interaktyvioji lenta) – 1 vnt.;

7. balta lenta – 1 vnt.

 MOKYTOJŲ VEIKLA

2010-03-29

    Kovo 29 d. lietuvių kalbos mokytoja Diana Gilytė ir geografijos mokytoja Asta Titenienė supažindino gimnazijos mokytojus, kaip dirbti su interaktyvia lenta bei SMART programa. Mokytojos demonstravo savo sukurtą medžiagą pamokoms, pateikė informacijos, kur susirasti panašių darbų internete. Po to mokytojai pabandė patys dirbti su interaktyvia lenta.

PROJEKTAS „TECHNOLOGIJŲ, MENŲ IR GAMTOS MOKSLŲ INFRASTRUKTŪRA“

VEIKLA

2011-10-15

     Vieni žmonės savo gyvenimą praleidžia nykiai ir nuobodžiai, kaip šešėliai: nepastebėti, išnykdami pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams. Kiti – kovojantys už save bei kitus, stebina mus savo darbais. Po mirties jie pasiliks istorijos vadovėliuose, miesto centre pastatytuose paminkluose ar bent mūsų sielose. Jie paliks savo pėdsaką visoje žmonijos vystymosi istorijoje.

     Šviesaus atminimo Petras Baranauskas buvo tarp tokių žmonių, kurių gyvenimo prasmė sukosi ne tik aplink jį ir jo šeimą. Jis pakeitė viso kolektyvo ir gimnazistų gyvenimą. Jo dėka „Saulėtekis“ tapo gimnazija. Dėl jo unikalių finansinių sugebėjimų, mokykloje modernizuota 72 procentai kabinetų.  Jo darbo tęsinys – naujai įkurta fizikos laboratorija, „Saulėtekio“ gimnazijos bendruomenės sprendimu pavadinta Petro Baranausko vardu. Spalio 15 d. įvyko šios laboratorijos atidarymas.
     Vos įėjus į kabinetą, galima buvo užuosti ką tik išpakuotų naujų baldų kvapą. Kairėje matėsi kabantys trys pl

akatai, susiję su fizikos mokslu, dešinėje – šeši kompiuteriai, kurių ekranuose buvo rodomos nuotraukos su buvusiu „Saulėtekio“ gimnazijos direktoriumi. Suolai švytėjo švara.
     Į naująją fizikos laboratoriją rinkosi svečiai. Jūratė Kaščiuškienė, dabartinė „Saulėtekio“ gimnazijos direktorė, pasveikino susirinkusius. Jos sakinys „Susirinkome pasidžiaugti, o ne liūdėti...“ deja, nenuteikė klausytojų dži

ugesniam tonui. Po jos pasidalinti savo mintimis buvo pakviesta Dalia Baranauskienė, kuriai kalbant apie savo vyrą, skruostu riedėjo ašaros. Baigdama ji padėkojo gimnazijos administracijai, kuri įgyvendino idėją – fizikos laboratoriją pavadinti šio didžio žmogaus vardu. Mindaugas Stakvilevičius – P. Baranausko fizikos mokytojas buvusioje Šiaulių 9-oje vidurinėje mokykloje (dabar Ragainės pagrindinė mokykla). Mokytojas savo buvusį mokinį įvardino kaip prieštaraujantį, sunkaus charakterio, savotišką ir sudėtingą mokinį, priimantį tik tai, kas, jo nuomone, yra svarbu. „Vieni gyvena sau, kiti kitiems. Petras gyveno tam, kad kurtų Lietuvai.“ Šie žodžiai turbūt įsmigo giliai į kiekvieno širdį. P. Baranausko kolega, taip pat direktorius, V. Kantauskas P. Baranauską apibūdino keliais, bet tikrai daug ką pasakančiais žodžiais: tvirtai siekdavo tikslo, visada viską išsiaiškindavo iki galo. Baigdamas kalbą, jis „Saulėtekiui“ palinkėjo ir toliau siekti bendruomenės užsibrėžtų tikslų. Gitana Armašauskienė prisimena, kai dar ji buvo mokinė, jis buvo griežtas, bet žmogiškas mokytojas. Gimnazijos tarybos atstovė Ilona Zazienė iš savo atsiminimų pavadino P. Baranauską griežtu ir šventuoju, kuris už mokytojus krisdavo „kryžiumi“. Gimnazistai parodė keletą laboratorinių darbų. Vėliau pokalbiai apie buvusį direktorių, apie gimnazijos perspektyvą persikėlė į Konferencijų klasę.

     „Direktoriaus krištolinė siela ir plieninė valia išliks dar ilgai tarp šios mokyklos sienų, o vardas bus minimas kiekvieną kartą žengiant pro laboratorijos duris“,– tokie žodžiai suskambėjo mano sieloje po kiekvieno komentavusio man mokinio, iš kurio neišgirdau nė vieno blogo žodžio, tik jaučiau suspaustas nuo prisiminimų širdis. Kai kurie papasakojo man smagių prisiminimų, susijusių su juo. Buvusi mokyklos mokinė su šypsena pasakojo, kaip gerb. P. Baranauskas riešutais maitino jos laboratorinę žiurkę, kurią nešiojosi į mokyklą. Gimnazijos parlamento narė Kristina Gerlikaitė nepabijojo pasidalinti sena istorija, kaip šis žmogus yra jai davęs pinigų pėdkelnėms, kadangi senosios suplyšo. Daugelis prisiminė jo ypatingą elgesį valgykloje, jog jis laukdavo kartu su mokiniais ir šnekučiuodavosi su jais kaip su sau lygiais.
     Petras Baranauskas buvo neatsiejamas ir nuo mokyklos, ir nuo fizikos. Laboratoriją pavadinti jo vardu yra pats geriausias poelgis. Jeigu jis tai būtų matęs, būtų be galo džiaugęsis ir vertinęs. Nuotraukos>>>
Video>>>

Sandra Navickaitė
 IIIb klasės gimnazistė
Medijų studija „Jaunasis žurnalistas“

Visos priemonės