PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro
2013 m. gegužės 27 d.
įsakymu Nr. V-445
Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2015 metais tvarkos aprašas
I. Bendrosios nuostatos
1. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2015 metais tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programas ir 2015 metais pretenduojančių į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijų vietas arba studijų stipendijas (toliau – valstybės finansavimas), atrankos kriterijus ir šių asmenų eilės (toliau – geriausiųjų eilė) sudarymo principus.
2. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas vidurinį arba jam lygiavertį išsilavinimą (kvalifikaciją) įgiję asmenys priimami į valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijų vietas arba studijų stipendijas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-551 „Dėl Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas ir dėl studijų stipendijų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 41-2002) nustatyta tvarka.
3. Geriausiųjų eilė sudaroma pagal pagrindinius ir papildomus kriterijus.
4. Pagrindiniai kriterijai yra šie:
4.1. pirmojo dalyko brandos arba stojamojo egzamino (pasiekimų) įvertinimas;
4.2. antrojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys;
4.3. trečiojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys;
4.4. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimas.
5. Papildomi kriterijai yra šie:
5.1. tarptautinių ir šalies olimpiadų, konkursų I–III vietos laimėjimas;
5.2. motyvacijos įvertinimas;
5.3. profesinė patirtis (priimamiems į koleginių studijų programas).
6. Pagrindiniai kriterijai taikomi atsižvelgus į studijų sritį, kryptį arba krypčių grupę, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros (iki 2012 metų (įskaitytinai) – lietuvių (gimtosios) arba lietuvių (valstybinės) kalbos) brandos egzaminą, kurio įvertinimas yra privalomas visiems. Stojant į universitetines studijų programas privalomas yra valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimas, į kolegijas – mokyklinis arba valstybinis brandos egzamino įvertinimas.
7. Geriausiųjų eilė sudaroma iš asmenų, nurodytų šio aprašo 1 punkte, pagal vidurinio ugdymo programos brandos bei stojamųjų (jeigu jie nustatyti) egzaminų (pasiekimų) arba metinių pažymių, nurodytų šio aprašo 1 ir 2 prieduose, rezultatus, vertinamus pagal šio aprašo 3 punkte nurodytus kriterijus.
8. Asmenys gali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu jų mokymosi rezultatai yra ne žemesni nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-397 „Dėl asmenų, pretenduojančių į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių nustatymo“ (Žin., 2013, Nr. 50-2505) nustatyti mokymosi rezultatų rodikliai.
II. ATRANKOS KRITERIJAI GERIAUSIŲJŲ EILEI SUDARYTI
9. Asmenys geriausiųjų eilėje rikiuojami pagal kriterijus, išreiškiamus balais. Pagrindinių ir papildomų kriterijų balai sumuojami. Kriterijų įtaka geriausiųjų eilei sudaryti pagal studijų sritį, kryptį ar krypčių grupę pateikiama šio aprašo 1 ir 2 prieduose.
10. Pagrindinius kriterijus sudaro:
10.1. visų studijų krypčių arba krypčių grupių studijų programose (išskyrus menų studijų sritį, socialinių mokslų studijų srities pedagogikos studijų krypties meno pedagogikos šaką (toliau – meno pedagogikos studijų programos), biomedicinos mokslų studijų srities sporto studijų kryptį ir socialinių mokslų studijų srities pedagogikos studijų krypties dalyko (sporto) pedagogikos studijų programas (toliau – sporto pedagogikos studijų programos) – keturių brandos egzaminų įvertinimai. Konkursiniam balui formuoti imami atitinkamo dalyko valstybinių brandos egzaminų įvertinimai arba metiniai pažymiai (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei pirmojo dalyko). Trečiasis dalykas neturi sutapti su pirmuoju ar antruoju;
10.2. menų studijų srities studijų programose – stojamojo egzamino ir dviejų (architektūros – trijų) brandos egzaminų arba atitinkamai perskaičiuotų metinių pažymių (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros dalyką) įvertinimai;
10.3. meno pedagogikos studijų programose – stojamojo egzamino ir dviejų brandos egzaminų arba atitinkamai perskaičiuotų metinių pažymių (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros dalyką) įvertinimai;
10.4. sporto ir sporto pedagogikos studijų programose – sporto pasiekimų ir trijų brandos egzaminų arba atitinkamai perskaičiuotų metinių pažymių (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros dalyką) įvertinimai.
11. Stojamųjų egzaminų organizavimo ir vertinimo tvarką tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Stojamųjų egzaminų rezultatai perskaičiuojami kaip valstybinių brandos egzaminų įvertinimai pagal šio aprašo 13 punktą:
11.1. stojantieji į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programas, neišlaikę stojamojo egzamino, negali dalyvauti konkurse į valstybės finansuojamas studijų vietas. Aukštosios mokyklos, vykdančios menų studijų srities studijų programas, studentų priėmimo taisyklėse nustatytus stojamuosius egzaminus turi vykdyti bendrai;
11.2. sporto pasiekimai vertinami pagal dešimtbalę skalę pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą tvarką, atsižvelgus į Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymus. Neturintis sporto pasiekimų stojantysis gauna nulį balų, tačiau jis gali dalyvauti konkurse.
12. Papildomus kriterijus sudaro:
12.1. visoms studijų sritims (išskyrus menų studijų sritį) – tarptautinių ir šalies olimpiadų, konkursų, nurodytų aprašo 5 priede, prizinių vietų laimėtojams: I vieta – 2,5 balo, II vieta – 1,5 balo, III vieta – 1 balas; šalies olimpiadų ir konkursų prizinių vietų laimėtojams: I vieta – 1,5 balo, II vieta – 1 balas, III vieta – 0,5 balo (vertinami tik 11–12 klasėse per olimpiadas parodyti pasiekimai. Už to paties dalyko olimpiadą papildomas balas (didžiausias) pridedamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami, tačiau tik vieną kartą);
12.2. stojantiesiems į koleginių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu arba baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas ir turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją, – 1 balas;
12.3. stojantiesiems į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės studijų programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, ir išlaikiusiems motyvacijos testą, pridedama 1 arba 2 balai (0 įvertinimą gavęs stojantysis gali dalyvauti konkurse į paminėtas studijų programas). Motyvacijos įvertinimo turinį ir vykdymo tvarką tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
12.4. stojantiesiems į visuomenės saugumo studijų krypties studijų programas, kurių balas ne žemesnis kaip 40 procentų už aukščiausią balą toje studijų programoje turinčio stojančiojo, ir turintiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 1V-321 „Dėl asmenų, kuriems gali būti išduodami siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą švietimo įstaigą, atrankų atlikimo, siuntimų į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas bei į kitas švietimo įstaigas išdavimo ir asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3952) nustatyta tvarka išduotą siuntimą, pridedama 1,5 balo.
13. Pagrindiniams kriterijams naudojama 0–10 balų skalė. Valstybinių brandos egzaminų ir stojamųjų egzaminų įvertinimai, pateikti šimtabalėje skalėje, dalijami iš 10 ir padauginami iš atitinkamo svertinio koeficiento, nurodyto 1 ir 2 prieduose, ir sumuojami. Prie gautos sumos pridedami papildomų kriterijų balai.
14. Jei asmuo nėra laikęs studijų krypčiai arba krypčių grupei numatytų dalykų valstybinių brandos egzaminų, vietoj nelaikyto valstybinio brandos egzamino įvertinimo imamas į brandos atestatą įrašytas atitinkamo dalyko metinis pažymys (vietoje metinio pažymio, asmeniui pageidaujant, gali būti imamas mokyklinio brandos egzamino įvertinimas), kuris perskaičiuojamas pagal 3 priedą. Šiame punkte nurodytos išimtys netaikomos pirmajam, turinčiam didžiausią svertinį koeficientą, studijų krypties arba krypčių grupės dalykui (išskyrus asmenis, kurių brandos atestate įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“ ir lietuvių kalbos ir literatūros (iki 2013 metų – lietuvių (gimtosios) arba lietuvių (valstybinės) kalbos) dalykui.
15. Jeigu asmens brandos atestate įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“, vietoj nelaikytų brandos egzaminų įvertinimų imami metiniai pažymiai, kurie perskaičiuojami pagal šio aprašo 3 priedą. Atskiri brandos egzaminų įvertinimų ir metinių pažymių įskaitymo ir perskaičiavimo principai nurodyti šio aprašo 4 priede.
16. Švietimo ir mokslo ministerijos nurodytų tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimai įskaitomi ir perskaičiuojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. V-435 „Dėl Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo ir atitikmenų valstybinių užsienio kalbų brandos egzaminų įvertinimams nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 42-2015) nustatyta tvarka.
III. GERIAUSIŲJŲ EILĖS SUDARYMO PRINCIPAI
17. Geriausiųjų eilei sudaryti organizuojamas bendras priėmimas į aukštąsias mokyklas. Bendrą stojančiųjų į aukštąsias mokyklas priėmimą organizuoja ir atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija (toliau – įgaliota institucija).
18. Bendrajame priėmime dalyvaujantys stojantieji vienu metu gali pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas. Stojančiųjų į kolegines ir universitetines studijas geriausiųjų eilės sudaromos, remiantis šio aprašo 1 ir 2 prieduose nurodytais kriterijais.
19. Bendrasis priėmimas vyksta dviem etapais: pagrindinio ir papildomo; jei po pagrindinio priėmimo etapo lieka laisvų lėšų studijoms apmokėti, organizuojamas papildomas priėmimo etapas. Papildomame priėmimo etape gali dalyvauti tik tie stojantieji, kurie buvo pateikę prašymą dalyvauti pagrindiniame priėmime.
20. Sudarant geriausiųjų eilę, visi asmenys, nurodyti šio aprašo 1 punkte, pateikę prašymus priimti studijuoti nuolatine ar ištęstine forma ir tenkinantys aukštųjų mokyklų nustatytus priėmimo reikalavimus, įvertinami pagal šio aprašo 3 punkte nurodytus kriterijus tokia seka:
20.1. pagal šio aprašo 3 punkte nurodytus kriterijus apskaičiuojami prašymus pateikusių asmenų balai ir sudaroma preliminari geriausiųjų eilė iš asmenų, siekiančių, kad jų studijų kaina būtų apmokama valstybės biudžeto lėšomis arba jiems būtų skirta studijų stipendija;
20.2. išnagrinėjus asmenų prašymus, įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaromos konkursinės eilės į pasirinktas studijų programas;
20.3. lyginamos preliminari geriausiųjų eilė ir konkursinės eilės į pasirinktas studijų programas ir sudaroma ir įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbiama galutinė geriausiųjų eilė iš asmenų, siekiančių, kad jų studijų kaina būtų apmokama valstybės biudžeto lėšomis arba jiems būtų skirta studijų stipendija; sudaromi atskiri asmenų, turinčių teisę studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose, ir asmenų, turinčių teisę gauti studijų stipendiją, sąrašai;
20.4. per papildomą priėmimą geriausiųjų eilė papildoma sąrašu asmenų, atrinktų 20.1–20.3 punktuose nustatyta tvarka;
20.5. asmenys, kurių studijų kaina apmokama valstybės biudžeto lėšomis ir kuriems skirta studijų stipendija, informuojami apie tai įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kai paaiškėja stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai.
21. Jeigu pasiekimų įvertinimas pagal pagrindinius ir papildomus kriterijus sutampa, pirmumo teisę geriausiųjų eilėje prioriteto mažėjimo tvarka turi tas asmuo, kurio:
21.1. brandos (stojamųjų) egzaminų įvertinimų, padaugintų iš svertinių koeficientų, suma yra didesnė;
21.2. brandos (stojamojo) egzamino, turinčio didžiausią svertinį koeficientą, įvertinimas yra didesnis.
22. Į aukštąsias mokyklas stojančių asmenų duomenis apie baigtą vidurinio ugdymo programą ir išlaikytus brandos egzaminus – metinius pažymius ir dalykų brandos egzaminų įvertinimus – įgaliotai institucijai elektronine forma teikia Švietimo informacinių technologijų centras ir Nacionalinis egzaminų centras. Jeigu asmuo vidurinį išsilavinimą yra įgijęs iki 2009 metų įskaitytinai arba jei jam gali būti pridedama papildomų balų šio aprašo antrajame skyriuje nustatyta tvarka, registruojant dokumentus duomenys imami iš brandos atestato ir kitų dokumentų ir įvedami į priėmimo duomenų bazę.
23. Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas terminus skelbia įgaliota institucija, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija.
24. Pasibaigus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 1 d. perduoda Švietimo ir mokslo ministerijai priimtų studentų, kurių studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, studentų, sutinkančių mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, ir studentų, kurie turi teisę gauti studijų stipendiją, duomenis.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25. Į valstybės finansavimą šio aprašo nustatyta tvarka gali pretenduoti turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių, nesančių Europos Sąjungos ir kitų Europos ekonominės erdvės narėmis, piliečiai ir asmenys be pilietybės, įgiję vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programas.
______________________
Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos aprašo
1 priedas
PAGRINDINIŲ KRITERIJŲ ĮTAKA GERIAUSIŲJŲ EILei Į UNIVERSITETINES STUDIJAS SUDARYtI PAGAL STUDIJŲ KRYPTIS AR KRYPČIŲ GRUPES
Studijų kryptis arba krypčių grupė |
Konkursiniai dalykai |
|||||||
pirmasis dalykas |
svertinis koeficientas |
antrasis dalykas |
svertinis koeficientas |
trečiasis dalykas* |
svertinis koeficientas |
lietuvių kalbos ir literatūros svertinis koeficientas |
||
I. HUMANITARINIŲ MOKSLŲ studijų sritis |
||||||||
V100 istorija, V200 istorija pagal teritoriją, V300 istorija pagal tematiką, V400 archeologija, V600 teologija, V700 paveldo studijos, V800 religijos studijos, U700 regiono kultūros studijos, U800 etnologija ir folkloristika, U900 menotyra |
istorija |
0,4 |
geografija |
0,2 |
matematika[1]/ biologija / užsienio kalba, o užsieniečiams –gimtoji kalba / informacinės technologijos |
0,2 |
0,2 |
|
V500 filosofija |
matematika |
|||||||
U000 baltų filologija, UI00 lietuvių filologija, Q200 literatūrologija |
lietuvių kalba ir literatūra |
istorija |
matematika / biologija / antroji (kita) užsienio kalba, o užsieniečiams – gimtoji kalba / informacinės technologijos |
pirmoji užsienio kalba – 0,2 |
||||
Q100 lingvistika, Q300 anglų filologija, Q400 senovės kalbos, Q800 klasikinė filologija, R100–600 prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, portugalų, skandinavų filologija, T100 kinų filologija, T200 japonų filologija, T300 Pietų Azijos kalbų ir literatūrų studijos, T500 Afrikos kalbų ir literatūrų studijos, T600 šiuolaikinių Artimųjų Rytų kalbų ir literatūrų studijos, U200–500 lenkų, rusų, hebrajų, jidiš filologija, U600 vertimas, T900 filologija
|
užsienio kalba
|
istorija
|
0,2 |
|||||
II. MenŲ studijų sritis |
||||||||
W300 muzika, W100 dailė, W200 dizainas, W700 amatai, W600 fotografija ir medijos, W800 rašytinė kūryba, W900 meno studijos, W400 teatras ir kinas, W500 šokis |
stojamasis egzaminas (muzikos programoms kaip egzamino dalis gali būti įskaitomas muzikologijos egzamino įvertinimas) |
0,7 |
istorija / užsienio kalba / biologija / matematika[2] / informacinės technologijos |
0,1 |
0,2 |
|||
K100 architektūra |
stojamasis egzaminas |
0,5 |
matematika |
0,2 |
0,1 |
|||
III. Socialinių mokslų studijų sritis |
|||||||
L200 politikos mokslai, L300 sociologija, L400 socialinė politika, L500 socialinis darbas, L600 antropologija, M100 teisė pagal galiojimo teritoriją, M200 teisė pagal tematiką, M900 teisė, N700 viešasis administravimas, N800 turizmas ir poilsis, S200 visuomenės saugumas, X200 edukologija, X300 andragogika, X100 pedagogika: X110 ikimokyklinio ugdymo pedagogika, X120 pradinio ugdymo pedagogika, X150 profesijos pedagogika, X160 socialinė pedagogika, X170 specialioji pedagogika, X180 pedagoginė pagalba; X900 švietimas ir ugdymas |
istorija |
0,4 |
matematika arba informacinės technologijos |
0,2 |
geografija / užsienio kalba / informacinės technologijos arba matematika |
0,2 |
0,2 |
L700 visuomeninė geografija, S300 teritorijų planavimas |
geografija |
matematika |
istorija/ užsienio kalba / informacinės technologijos / biologija |
||||
N100 verslas, N200 vadyba, N300 finansai, N400 apskaita, N500 rinkodara, N600 žmonių išteklių vadyba, N900 verslas ir vadyba, L100 ekonomika |
matematika |
istorija |
geografija / užsienio kalba / informacinės technologijos / biologija |
||||
S100 psichologija |
matematika |
biologija |
geografija / užsienio kalba / informacinės technologijos / istorija |
||||
P100 informacijos paslaugos, P200 viešieji ryšiai, P400 leidyba, P500 žurnalistika, P900 komunikacija |
lietuvių kalba ir literatūra |
informacinės technologijos |
geografija / užsienio kalba / matematika |
istorija 0,2 |
|||
X130 dalyko pedagogika |
konkursinis balas skaičiuojamas iš atitinkamo dalyko (matematikos, fizikos ir kt.) studijų krypčiai nustatytų konkursinių dalykų įvertinimų |
||||||
X140 meno pedagogika |
stojamasis egzaminas |
0,6 |
istorija / geografija / matematika / užsienio kalba / informacinės technologijos |
0,2 |
0,2 |
||
IV. Fizinių mokslų studijų sritis |
|||||||
G100 matematika, G300 statistika, I100 informatika, I200 informacijos sistemos, I300 programų sistemos, I500 sveikatos informatika |
matematika |
0,4 |
informacinės technologijos arba fizika |
0,2 |
istorija / geografija/ informacinės technologijos / fizika / chemija / biologija / matematika / užsienio kalba |
0,2 |
0,2 |
F600 geologija |
fizika arba chemija |
||||||
F800 gamtinė geografija, F830 hidrometeorologija |
geografija |
matematika |
|||||
F300 fizika, F500 astronomija |
fizika |
||||||
F100 chemija, F200 medžiagotyra |
chemija |
||||||
F700 aplinkotyra, F770 geoaplinkotyra |
matematika |
chemija arba biologija |
V. Biomedicinos mokslų studijų sritis |
|||||||
C100 biologija, C200 botanika, C300 zoologija, C400 genetika, C500 mikrobiologija, C710 molekulinė biologija, C740 medicininė ir veterinarinė biochemija, C750 taikomoji molekulinė biologija, D400 žemės ūkis, D500 miškininkystė, D700 žemės ūkio mokslai, D200 veterinarinė medicina, D600 maisto studijos, C900 gyvybės mokslai, A300 medicina, A400 odontologija, A500 burnos priežiūra, A600 visuomenės sveikata, B200 farmacija, B300 reabilitacija, B400 mityba, B700 slauga, B800 medicinos technologijos |
biologija |
0,4 |
chemija arba matematika |
0,2 |
istorija / geografija/ informacinės technologijos / fizika / chemija / biologija / matematika / užsienio kalba |
0,2 |
0,2 |
C700 biofizika, C720 biofizika, C720 taikomoji biofizika |
fizika |
||||||
C600 sportas |
sporto pasiekimai[3] |
biologija |
|||||
C700 biochemija, C730 biochemija, C730 taikomoji biochemija |
chemija |
matematika arba biologija |
|||||
VI. Technologijos mokslų studijų sritis |
|||||||
H600 elektronikos ir elektros inžinerija, H400 aeronautikos inžinerija, H500 jūrų inžinerija, E200 sausumos transporto inžinerija, E300 energijos inžinerija, J600 jūrų technologijos, J800 statybų technologijos, J900 technologijos, H300 mechanikos inžinerija, H700 gamybos inžinerija, H100 bendroji inžinerija, H110 integruota inžinerija, H130 inžinerinis projektavimas, H140 matavimų inžinerija, H150 biomechanikos inžinerija, H160 biomedicinos inžinerija, H200 statybos inžinerija, H210 statinių konstrukcijų inžinerija, H220 kelių inžinerija, H240 statinių inžinerinės sistemos, H260 geodezija, H270 urbanistinė inžinerija |
matematika |
0,4 |
fizika |
0,2 |
istorija / geografija/ informacinės technologijos / fizika / chemija / biologija / kvalifikacinis egzaminas[4] / užsienio kalba |
0,2 |
0,2 |
H120 saugos inžinerija, H170 aplinkos inžinerija, H250 geotechninė inžinerija, H230 vandens inžinerija, H900 inžinerija, H910 žemėtvarka, J170 biomasės inžinerija, J400 polimerų ir tekstilės technologijos, J500 medžiagų technologijos |
chemija arba fizika |
||||||
H800 chemijos ir procesų inžinerija, J100 gamtos išteklių technologijos, J300 keramikos ir silikatų technologijos, E400 maisto technologijos, J700 biotechnologijos |
chemija |
||||||
E100 informatikos inžinerija |
informacinės technologijos |
* Trečiasis dalykas neturi sutapti su pirmuoju ar antruoju dalyku.
_______________
Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos aprašo
2 priedas
PAGRINDINIŲ KRITERIJŲ ĮTAKA GERIAUSIŲJŲ EILei Į KOLEGINES STUDIJAS SUDARYtI PAGAL STUDIJŲ KRYPTIS AR KRYPČIŲ GRUPES
Studijų kryptis arba krypčių grupė |
Konkursiniai dalykai |
|||||||
pirmasis dalykas |
svertinis koeficientas |
antrasis dalykas |
svertinis koeficientas. |
trečiasis dalykas* |
svertinis koeficientas |
lietuvių kalbos ir literatūros svertinis koeficientas |
||
I. HUMANITARINIŲ MOKSLŲ studijų sritis |
||||||||
Q300 anglų filologija, T900 filologija, U600 vertimas |
užsienio kalba |
0,4 |
istorija |
0,2 |
antroji (kita) užsienio kalba arba gimtoji kalba / matematika / biologija / informacinės technologijos |
0,2 |
0,2 |
|
II. MenŲ studijų sritis |
||||||||
W300 muzika, W100 dailė, W200 dizainas ,W400 teatras ir kinas, W500 šokis, W600 fotografija ir medijos, W900 meno studijos |
stojamasis egzaminas |
0,7 |
istorija / užsienio kalba / informacinės technologijos / matematika / biologija |
0,1 |
0,2 |
|||
III. Socialinių mokslų studijų sritis |
||||||||
M900 teisė, L500 socialinis darbas, N800 turizmas ir poilsis, X900 švietimas ir ugdymas |
istorija |
0,4 |
matematika |
0,2 |
geografija / užsienio kalba / informacinės technologijos |
0,2 |
0,2 |
|
X100 pedagogika |
lietuvių kalba ir literatūra |
0,4 |
matematika |
0,2 |
užsienio kalba / geografija /informacinės technologijos |
0,2 |
istorija 0,2 |
|
X130 dalyko pedagogika |
konkursinis balas skaičiuojamas iš atitinkamo dalyko (matematikos, fizikos ir kt.) studijų krypčiai nustatytų konkursinių dalykų įvertinimų |
|||||||
X140 meno pedagogika |
stojamasis egzaminas |
0,6 |
užsienio kalba / istorija / geografija / matematika / informacinės technologijos |
0,2 |
0,2 |
|||
N100 verslas, N200 vadyba, N300 finansai, N400 apskaita, N500 rinkodara, L100 ekonomika, N900 verslas ir vadyba |
matematika |
0,4 |
istorija arba geografija |
0,2 |
užsienio kalba / informacinės technologijos / biologija / geografija arba istorija |
|||
P100 informacijos paslaugos, P200 viešieji ryšiai, P900 komunikacija |
lietuvių kalba |
informacinės technologijos |
užsienio kalba / geografija / matematika |
istorija 0,2 |
||||
IV. Fizinių mokslų studijų sritis |
|||||||
I100 informatika, I300 programų sistemos |
matematika |
0,4 |
informacinės technologijos arba fizika |
0,2 |
fizika arba informacinės technologijos / istorija / geografija/ chemija / biologija / užsienio kalba |
0,2 |
0,2 |
F100 chemija |
chemija |
0,4 |
matematika |
0,2 |
|||
V. Biomedicinos mokslų studijų sritis |
|||||||
D400 žemės ūkis, D600 maisto studijos, D700 žemės ūkio mokslai D500 miškininkystė, B800 medicinos technologijos, A500 burnos priežiūra, A600 visuomenės sveikata, B200 farmacija, B400 mityba, B700 slauga, B300 reabilitacija, B900 medicina ir sveikata, D100 ikiklinikinė veterinarinė medicina |
biologija |
0,4 |
chemija arba matematika |
0,2 |
matematika arba chemija / istorija / geografija/ informacinės technologijos / fizika / užsienio kalba |
0,2 |
0,2 |
VI. Technologijos mokslų studijų sritis |
|||||||
H600 elektronikos ir elektros inžinerija, H200 statybos inžinerija, H500 jūrų inžinerija, E200 sausumos transporto inžinerija, E300 energijos inžinerija, J500 medžiagų technologijos, J600 jūrų technologijos, J800 statybų technologijos, J900 technologijos, H300 mechanikos inžinerija, H900 inžinerija |
matematika |
0,4 |
fizika |
0,2 |
istorija / geografija / informacinės technologijos / fizika / chemija / biologija kvalifikacinis egzaminas[5] / užsienio kalba |
0,2 |
0,2 |
J400 polimerų ir tekstilės technologijos, H100 bendroji inžinerija |
chemija arba fizika |
||||||
E400 maisto technologijos |
chemija |
||||||
E100 informatikos inžinerija |
informacinės technologijos arba fizika |
* Trečiasis dalykas neturi sutapti su pirmuoju ar antruoju dalyku.
________________
Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos aprašo
3 priedas
METINIŲ IR BRANDOS (IŠSKYRUS VALSTYBINIŲ) EGZAMINŲ ĮVERTINIMŲ PERSKAIČIAVIMAS
Įvertinimų skalės |
Patenkinami įvertinimai |
||||||
Mokyklinė dešimtabalė skalė |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
Priėmimo dešimtabalė skalė* |
1,43 |
2,86 |
4,29 |
5,72 |
7,15 |
8,57 |
10,00 |
* metiniai (tikslinio (T) kurso arba S lygio, išplėstinio (A) kurso arba A lygio), (brandos egzaminų (mokykliniai, A lygio, S lygio, be lygio) įvertinimai mažinami 50 procentų, metiniai (B kurso, B lygio), (brandos egzaminų (bendrojo (B) kurso arba B lygio) įvertinimai mažinami 70 procentų (skaičiuojant rezultatas apvalinamas iki dviejų reikšminių ženklų po kablelio).
________________
Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos aprašo
4 priedas
Asmenų, baigusių vidurinio ugdymo programą, dalykų pažymių įskaitymo ir perskaičiavimo principai
1. Rusų, vokiečių ir kita kalba įskaitoma kaip užsienio kalba, jei brandos atestate ji nėra įrašyta kaip gimtoji arba mokymosi kalba.
2. Jeigu vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente, išduotame iki 1993 metų įskaitytinai, nėra įrašytų brandos egzaminų, numatyto dalyko brandos egzamino ir jo metiniu pažymiu įskaitomas to dalyko metinis (galutinis) pažymys. Jeigu vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente nurodyti išlaikyti brandos egzaminai, bet neįrašyti pažymiai, kaip išlaikyti dalykų brandos egzaminų pažymiai įskaitomi tų dalykų metiniai (galutiniai) pažymiai.
3. Jeigu kaip išlaikyti mokomųjų dalykų brandos egzaminų pažymiai įskaitomi tų dalykų metiniai (galutiniai) pažymiai, nurodyti šio priedo 2 punkte, tai lietuvių kalbos pažymiu laikomas lietuvių kalbos metinis (galutinis) pažymys, apskaičiuotas šio priedo 11 punkte nustatyta tvarka.
4. Jeigu vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente, išduotame 2002–2007 metais įskaitytinai, įrašyti lietuvių kalbos testo ir lietuvių kalbos teksto interpretacijos brandos egzaminų pažymiai arba lietuvių valstybinės kalbos ir lietuvių kalbos teksto interpretacijos brandos egzaminų pažymiai, stojančiajam į filologijos krypties studijų programas, formuojant konkursinį balą, imamas šių abiejų pažymių aritmetinis vidurkis, stojantiesiems į visas kitas studijų programas, – lietuvių kalbos testo brandos egzamino pažymys arba lietuvių valstybinės kalbos egzamino pažymys. Jeigu lietuvių gimtosios kalbos (testo) ir lietuvių gimtosios kalbos (teksto interpretacijos) vienas įvertinimas yra valstybinio egzamino (perskaičiuojamas pagal aprašo 12 punktą), o kitas – mokyklinio (perskaičiuojamas pagal 3 priedą), apskaičiuojamas jų aritmetinis vidurkis.
5. Vidurinį išsilavinimą įgijusių iki 1993 metų (įskaitytinai) bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, metiniai (galutiniai) įvertinimai prilyginami A lygio pažymiams, o vidurinį išsilavinimą įgijusiųjų profesinėse, specialiosiose vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose metiniai (galutiniai) pažymiai prilyginami B lygio pažymiams ir perskaičiuojami pagal 3 priedą.
6. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1993 metais arba anksčiau, dalykų, baigtų pagal sustiprintas programas, pažymiai perskaičiuojami pagal 3 priedą mažinant juos 50 procentų.
7. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1994–1999 metais bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, lietuvių (gimtosios) kalbos (raštu) brandos egzamino pažymiai įskaitomi kaip išplėstinio kurso (A) arba A lygio, o profesinėse ir aukštesniosiose – B lygio ir perskaičiuojami pagal 3 priedą.
8. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas ne bendrojo lavinimo (ugdymo) mokykloje, pažymiai įskaitomi iš mokyklos, kurioje įgytas vidurinis išsilavinimas, baigimo dokumento (diplomo ir (arba) jo priedo).
9. Brandos atestato penkių balų sistemos pažymiai dvigubinami ir perskaičiuojami pagal aprašo 3 priedą.
10. Penkiabalės vertinimo sistemos pažymiai pirmiausia pervedami į dešimtabalę ir tik paskui su jais atliekami aritmetiniai veiksmai.
11. Jeigu brandos atestate yra keli matematikos (pavyzdžiui, algebros ir analizės pagrindų bei geometrijos), istorijos (pavyzdžiui, istorijos ir visuotinės istorijos), lietuvių kalbos (pavyzdžiui, lietuvių kalbos (raštu), lietuvių kalbos (žodžiu), lietuvių literatūros (raštu), lietuvių literatūros (žodžiu) ir panašiai) pažymiai, tai apskaičiuotas jų aritmetinis vidurkis šimtųjų dalių tikslumu laikomas atitinkamai brandos egzamino ir (arba) metiniu pažymiu.
12. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1993 metais ir anksčiau bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, valstybinio egzamino įvertinimu imamas brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka (pažymys – balai): 10 – 84; 9 – 70; 8 – 56; 7 – 42; 6 – 28.
13. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1993 metais ir anksčiau profesinėse, specialiosiose vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose, valstybinio egzamino įvertinimu imamas B lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka (pažymys – balai): 10 – 77; 9 – 65; 8 – 52; 7 – 39; 6 – 26.
14. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas nuo 1994 iki 1998 metų įskaitytinai, istorijos, matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių valstybinės kalbos, lietuvių gimtosios kalbos valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto S arba A lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: (S arba A lygio pažymys – balai): 10 – 84; 9 – 70; 8 – 56; 7 – 42; 6 – 28; 5 – 14; 4 – 1; (B lygio pažymys – balai): 10 – 77; 9 – 65; 8 – 52; 7 – 39; 6 – 26; 5 – 14; 4 – 1.
15. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1999 metais, biologijos, chemijos, fizikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių valstybinės kalbos, lietuvių gimtosios kalbos valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto A lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: (A lygio pažymys – balai): 10 – 84; 9 – 70; 8 – 56; 7 – 42; 6 – 28; 5 – 14; 4 – 1; (B lygio pažymys – balai): 10 – 77, 9 – 65; 8 – 52; 7 – 39; 6 – 26; 5 – 14; 4 – 1.
16. Jeigu nepateikta Nacionalinio egzaminų centro pažyma apie 1999 metais laikytus valstybinius brandos egzaminus su jų įvertinimais pagal šimtabalę sistemą arba notaro patvirtinta šio pažymėjimo kopija, balai skaičiuojami tokia tvarka:
16.1. valstybinio matematikos brandos egzamino (pažymys – balai): 10 – 91; 9 – 79; 8 – 66; 7 – 51; 6 – 35; 5 – 18; 4 – 2;
16.2. valstybinio istorijos brandos egzamino (pažymys – balai): 10 – 90; 9 – 78; 8 – 64; 7 – 49; 6 – 33; 5 – 17; 4 – 1.
17. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 2000 metais, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių valstybinės kalbos, lietuvių gimtosios kalbos valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto A lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: (A lygio pažymys – balai): 10 – 84; 9 – 70; 8 – 56; 7 – 42; 6 – 28; 5 – 14; 4 – 1; (B lygio pažymys – balai): 10 – 77, 9 – 65; 8 – 52; 7 – 39; 6 – 26; 5 – 14; 4 – 1.
18. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 2001 metais, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto A lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: (A lygio pažymys – balai): 10 – 84; 9 – 70; 8 – 56; 7 – 42; 6 – 28; 5 – 14; 4 – 1; (B lygio pažymys – balai): 10 – 77, 9 – 65; 8 – 52; 7 – 39; 6 – 26; 5 – 14; 4 – 1.
18.1. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas nuo 1994 iki 2011 metų įskaitytinai, geografijos valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto S arba A lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: (S arba A lygio pažymys – balai): 10 – 84; 9 – 70; 8 – 56; 7 – 42; 6 – 28; 5 – 14; 4 – 1; (B lygio pažymys – balai): 10 – 77; 9 – 65; 8 – 52; 7 – 39; 6 – 26; 5 – 14; 4 – 1.
19. Jeigu brandos egzamino pažymys yra kelių pažymių aritmetinis vidurkis, apskaičiuotas šimtųjų dalių tikslumu, perskaičiavimas į šimtabalę vertinimo sistemą atliekamas prieš tai apskaičiuotą brandos egzamino pažymį suapvalinant iki sveiko skaičiaus pagal matematines apvalinimo taisykles.
20. Kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, turintiems vidutinį, žymų arba labai žymų klausos sutrikimo laipsnį ir išlaikiusiems mokyklinį lietuvių (gimtosios) kalbos arba lietuvių (valstybinės) kalbos egzaminą iki 2012 metų įskaitytinai, įvertinimas įskaitomas ir perskaičiuojamas kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimas pagal aprašo 12 punktą.
21. Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgijusių iki 2012 m. įskaitytinai, valstybinių brandos egzaminų įvertinimai iš norminės 1–100 balų vertinimo sistemos tiesiškai perskaičiuojami į kriterinę 16–100 balų vertinimo sistemą. Šis veiksmas atliekamas po to, kai atliekami perskaičiavimai ar prilyginimai, nustatyti šio priedo 2–20 punktuose.
______________________
Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos aprašo 5 priedas
šalies IR TARPTAUTINIŲ olimpiadų ir konkursų, kurių LAIMĖTOjams pridedamA papildomŲ balŲ, sąrašas
I. Tarptautinės olimpiados ir konkursai
1. Tarptautinė biologijos olimpiada.
2. Tarptautinė chemijos olimpiada.
3. Tarptautinė fizikos olimpiada.
4. Tarptautinė astronomijos olimpiada.
5. Tarptautinė astronomijos ir astrofizikos olimpiada.
6. Tarptautinė matematikos olimpiada.
7. Tarptautinė lenkų kalbos olimpiada.
8. Tarptautinė rusų kalbos olimpiada.
9. Tarptautinė filosofijos olimpiada.
10. Tarptautinė vokiečių kalbos olimpiada.
11. Tarptautinė informatikos olimpiada.
12. Tarptautinė geografijos olimpiada.
13. Baltijos šalių chemijos olimpiada.
14. Baltijos šalių informatikos olimpiada.
15. Baltijos šalių vokiečių kalbos olimpiada.
16. Baltijos šalių biologijos olimpiada.
17. Baltijos šalių geografijos olimpiada.
18. Vidurio Europos geografijos olimpiada.
19. Vidurio Europos matematikos olimpiada.
20. ES jaunųjų mokslininkų konkursas.
II. ŠALIES OLIMPIADOS IR KONKURSAI
1. ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas.
2. Lietuvos mokinių biologijos olimpiada.
3. Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiada.
4. Lietuvos mokinių prancūzų kalbos olimpiada.
5. Lietuvos mokinių fizikos olimpiada.
6. Lietuvos mokinių chemijos olimpiada.
7. Lietuvos mokinių rusų (gimtosios ir užsienio) kalbos olimpiada.
8. Lietuvos mokinių lietuvių valstybinės kalbos olimpiada.
9. Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams.
10. Lietuvos mokinių technologijų olimpiada.
11. Lietuvos mokinių filosofijos olimpiada.
12. Lietuvos mokinių anglų kalbos olimpiada.
13. Lietuvos mokinių vokiečių kalbos (užsienio) olimpiada.
14. Lietuvos mokinių matematikos olimpiada.
15. Lietuvos mokinių informatikos olimpiada.
16. Lietuvos mokinių astronomijos olimpiada.
17. Lietuvos mokinių istorijos olimpiada.
18. Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada.
19. Lietuvos mokinių geografijos olimpiada.
20. Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas.
21. Lotynų kalbos ir antikos kultūros olimpiada.
Pastaba. Mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą iki 2014 m. įskaitytinai, pridedama balų už tas olimpiadas, kurios tais metais, kai mokinys įgijo vidurinį išsilavinimą, buvo įrašytos į Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos aprašo priedą.
________________________
[1] Išskyrus filosofijos studijų kryptį.
[2] Išskyrus architektūros studijų kryptį.
[3] Sporto nacionaliniai ir tarptautiniai pasiekimai pagal dešimtabalę skalę vertinami remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta tvarka, atsižvelgus į Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymus.
[4] Kvalifikacinio egzamino įvertinimai perskaičiuojami kaip valstybiniai brandos egzaminai pagal aprašo 13 punktą.
[5] Kvalifikacinio egzamino įvertinimai perskaičiuojami kaip valstybiniai brandos egzaminai pagal aprašo 13 punktą.
Kita informacijaKita informacija
2025-04-03 XVI respublikinė dorinio ugdymo mokytojų ir mokinių konferencija „Vilties piligrimai: tikėjimo ir vertybių ugdymas dorinio ugdymo pamokose“Kovo 20 d. Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre įvyko XVI respublikinė dorinio ugdymo mokytojų ir mokinių konferencija „Vilties piligrimai: tikėjimo ir vertybių ugdymas dorinio ugdymo pamokose“. Iš įvairių Lietuvos miestų atvykę dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) mokytojai ir mokiniai dalinosi patirtimi – pristatė savo parengtus pranešimus, diskutavo ir aptarė, kaip kūrybingai įvairinti savo veiklas pamokų metu. Ačiū IIa klasės mokinei Kornelijai Banytei, kuri konferencijos metu pristatė parengtą pranešimą „Savanorystė – vertybes puoselėjanti patirtis“. Mokinei parengti pranešimą padėjo tikybos mokytoja Nijolė Valinskienė ir etikos mokytoja Irma Žemaitienė. Mokytojos taip pat parengė ir pristatė pranešimą „Vardo reikšmė žmogaus gyvenime“. NUOTRAUKOS>>>
Kovo 28 d. gimnazijoje organizuota Mokomųjų mokinių bendrovių mugė buvo puiki proga tiek moksleiviams, tiek bendruomenei susipažinti su jaunųjų verslininkų idėjomis ir kūrybiškumu. Ši mugė ne tik skatino verslumo įgūdžių lavinimą, bet ir suteikė galimybę mokiniams praktiškai pritaikyti žinias apie verslo valdymą, marketingą bei finansus. Mokiniai mokyklos bendruomenei pristatė originalių ir naudingų produktų. Ši turininga penktadienio popietė buvo įdomi patirtis ugdanti verslumą. NUOTRAUKOS>>>
Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos mokytojų komanda - direktoriaus pavaduotojas ugdymui, istorijos mokytojas Malik Agamalijev, anglų kalbos mokytoja ir IIIa klasės vadovė Tatjana Cukanova, biologijos mokytoja Agnė Rocienė, socialinė pedagogė ir Id klasės vadovė Jurgita Kerežienė, neformaliojo ugdymo organizatorė ir IIa klasės vadovė Lina Jokubauskienė bei pilietiškumo pagrindų mokytojas, projekto koordinatorius Audrius Mickevičius 2025 metų kovo 10–14 d. dalyvavo Erasmus+ darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Inclusive teaching methods: management of multicultural groups“ Romoje, Italijoje. Erasmus+ projekto „Įtraukties principas - daugiakultūriškumas“ (Nr. 2024-1-LT01-KA122-SCH-000204367), tikslas yra tobulinti ir gerinti mokytojų profesinius įgūdžius, t. y. išmokti kokybiškai įgyvendinti įtraukties principą, akcentuojant daugiakultūriškumą.
Kvalifikacijos tobulinimo kursus vedė Infol Education organizacija lektoriai Giamila Lapponi, Francesco Cuccari, Arianna Lisandro. Lektoriai kalbėjo apie emocinio atpažinimo metodus, įtraukiojo ugdymo metodus, daugiakultūriškumo aspektus ir migrantų ugdymą. Anot jų, įtraukusis ugdymas daugiakultūrinėse grupėse reikalauja ypatingo dėmesio mokinių kultūriniams skirtumams, individualiems poreikiams ir socialinei integracijai. Svarbus kultūrinis sąmoningumas, diferencijuotas ugdymas, bendradarbiavimas, emocinis palaikymas bei visos bendruomenės įsitraukimas. Kursuose dalyvavo Latvijos, Švedijos, Suomijos, Lenkijos mokytojai, su jais diskutavome apie įtraukųjį ugdymą, dirbome grupėse ir generavome naujas idėjas, kaip organizuoti įtraukųjį ugdymą.
Mokytojai ne tik pasisėmė teorinių žinių, bet ir turėjo neįkainojamą galimybę lankytis Romos „Palombini“ mokykloje, kurioje mokosi daugiau nei 1200 mokinių. Mokytojai galėjo iš arti susipažinti su įvairiomis mokymo strategijomis, kai vienu metu reikia mokyti skirtingų užsienio šalių vaikus.
Kvalifikacijos tobulinimo kursų metu Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos mokytojai pagilino ir patobulino įtraukiojo ugdymo metodus, išmoko juos taikyti ugdymo procese, susipažino su kultūriniais Italijos (Romos) aspektais. NUOTRAUKOS>>>
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.
Kovo 20 dieną „Romuvos“ gimnazijoje vyko Šiaulių krašto mokinių vieno žanro kūrybos konkurso „Kuriame odę mokyklai“ apibendrinimo popietė, į kurią buvo pakviesti keliasdešimt kūrėjų iš Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazijos, Didždvario, „Romuvos“ gimnazijų, „Juventos“ progimnazijos. Tarp jų – mūsų gimnazijos IIId klasės mokinė Sofiia Zuieva. Ji sukūrė „Odę stojiškai mokyklai“, kurią pristatė poezijos šventėje ir sužavėjo jos dalyvius. Smagu ir svarbu, kad poetinis lietuviškas žodis mūsų gimnazistus nuveda į bendraminčių būrį ir paskatina kūrybos mūzą.
Dėkojame už Jūsų skiriamą finansinę paramą gimnazijai. Jūsų dėka gimnazija kasmet gražėja, tampa modernesnė, vis labiau atitinkanti visuomenės, tėvų ir gimnazistų lūkesčius. Gautos paramos lėšos tikslingai panaudojamos gimnazijos ugdytinių formaliojo ir neformaliojo švietimo poreikiams bei ugdymo(si) bazės turtinimui.
2024 metais gimnazijoje Jūsų skirtos 1,2 procento pajamų mokesčio ir kitos finansinės paramos lėšos buvo panaudotos:
Nors nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitus LR Labdaros ir paramos įstatymo nuostatoms, Jūs nebeturite galimybės skirti 1,2 procento pajamų mokesčio „Saulėtekio“ gimnazijai, tačiau jei skirsite kitą finansinę paramą gimnazijai, ji 2025 metais ir vėl bus tikslingai panaudota ugdytinių išvykoms į neformaliojo švietimo renginius, mokinių savivaldos aktyvinimui, gimnazijos veiklos viešinimui bei ugdymo(si) aplinkos gerinimui.
Šiemet minime ypatingą sukaktį - 35-ąsias Kovo 11-osios metines. Tai svarbus priminimas, kad demokratija ir laisvė nėra savaime suprantamos - jas reikia nuolat stiprinti ir branginti. Kovo 20 d. gimnazijos I-IV gimn. klasės mokiniai dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos organizuotoje Demokratijos žinių konkurso pilietiškumo pamokoje. Sveikiname IIa klasės mokinį Simoną Jocą, užėmusį I-ąją vietą. Džiugu, kad mokiniai aktyviai įsitraukė į renginį, kurio metu sprendė įvairius klausimus susijusius su Lietuvos Respublikos Seimu, signatarais, nepriklausomybe. Veiklos metu mokiniai ugdė pilietinį sąmoningumą. NUOTRAUKOS>>>
Vasario 28 d. Šiaulių miesto kultūros centre vyko „Saulėtekio“ gimnazijos XVI abiturientų laidos Šimtadienio šventė.
Pirmoji renginio dalis – ketvirtokų spektaklis „16 norų“. Publika susižavėjusi stebėjo jaunųjų aktorių nuoširdų pasirodymą. Už pagalbą statant spektaklį abiturientai dėkingi mokytojams: teatro mokytojai Linai Jokubauskienei, dailės mokytojai Rasai Prišmontienei, muzikos mokytojai Vilmai Ušinskienei ir šokių mokytojui Liudui Nekrošiui. Dėkingi ir gimnazijos direktorei Jūratei Rimkuvienei už gražius sveikinimus ir palinkėjimus.
Antroji dalis prasidėjo jautria ir jausmus virpinančia abiturientų Augustės ir Domanto daina, jų mokytojas Rolandas Janušas. Šventę tęsė charizmatiška grupė „Šaukštai po pietų“, kurių vadovas M. Babrauskas.
Vienas ryškiausių vakaro momentų – ketvirtokų valsas, savo grakštumu ir elegancija suvirpinęs ne vieną širdį.
Šventės staigmena – abiturientų auklėtojų pasirodymas. IVa klasės auklėtoja Roma Glinskienė, IVb klasės auklėtojas Edmundas Ščavinskas ir IVc klasės auklėtoja Lina Adomaitienė palinkėjo, kad visi ketvirtokų norai pildytųsi ir atliko Adomo Vyšniausko dainą „Jeigu žinai, ko tu nori“. Didžioji staigmena – abiturientų tėvai, kartu su auklėtojais pasirodę scenoje ir atlikę šią dainą.
Ačiū tariame ir trečiokams už dovanotas emocijas, už puikią nuotaiką ir sveikinimus.
Šimtadienis – tai ne tik skaičiai kalendoriuje, bet ir ypatinga tradicija, įprasminanti paskutines mokyklines dienas. Ši šventė ilgam išliks prisiminimuose ir šildys širdis. NUOTRAUKOS>>> DIDELĖ FOTO GALERIJA>>>
Kovo 10 dieną „Saulėtekio“ gimnazijos II aukšto fojė virto ypatinga erdve – čia susirinkę mokiniai ir mokytojai dalyvavo šventinėje akcijoje „Žemėj Lietuvos“, skirtoje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Gausiai susirinkę dalyviai nekantriai laukė savo eilės pasidalinti gražiausiais lietuvių autorių tekstais, skambėjo jaudinantys žodžiai apie meilę tėvynei, laisvės kainą ir tautos vienybę.
Šiltas bendravimas, jauki atmosfera ir patriotiški tekstai leido kiekvienam pajusti šios dienos svarbą. Kiekvienas skaitovas jautėsi esąs dalis didelės ir vieningos bendruomenės. Iš jaudulio virpančiu balsu skaitomi eilėraščiai dvelkė šiluma ir tikra, nuoširdžia pagarba savo šaliai.
„Mūsų skaitomi tekstai – tai padėka Lietuvai“ – tokia buvo pagrindinė akcijos idėja. Tai buvo ne tik literatūrinė išraiška, bet ir gyvas priminimas, kokia svarbi yra mūsų kalba, istorija ir laisvė.
Po renginio dalyviai dalijosi įspūdžiais, džiaugėsi bendryste ir tuo, kad galėjo prisidėti prie šios prasmingos iniciatyvos. Vieniems tai buvo pirmas toks viešas skaitymas, kiti jau turėjo patirties, tačiau visus suvienijo viena – didžiavimasis savo šalimi ir jos nepriklausomybe. NUOTRAUKOS>>>
Tegul lietuvybės dvasia mus vienija, kelia ir stiprina tikėjimą savo šalimi!
2025 m. kovo 10 d. „Kelias į laisvę“ pavadintoje pilietinėje iniciatyvoje aktyviai dalyvavo „Saulėtekio“ gimnazijos vyresnių ir jaunesnių klasių mokinių dvi komandos po penkis mokinius. Renginys skirtas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo – 1990 m. Kovo 11-osios – metines. Gimnazistai dalyvavo orientacinėse varžybose Šiaulių mieste, atliko užduotis, buvo pasveikinti Šiaulių vicemero ir Technologijų mokymo centro direktorės, gavo padėkas bei buvo simboliškai apdovanoti. Vyresniųjų komanda užėmė II vietą, o jaunesnieji pagal taškų skaičių buvo ketvirti. Ačiū dalyviams ir vadovėms pilietiškumo ugdymo mokytojai A. Aviženytei ir socialinei pedagogei V. Babrauskei. NUOTRAUKOS>>>
Kovo 7 dieną mūsų gimnazijoje buvo rašomas Nacionalinis diktantas, subūręs mokinius ir jų tėvelius. Džiaugiamės gražia tradicija, lietuviško žodžio švente. Sveikiname visus dalyvius. Ačiū už meilę gimtajam žodžiui. NUOTRAUKOS>>>
:: Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos 2024 metų veiklos ataskaita ::
Kovo 4 d. gimnazijos I-III gimn. klasės mokiniai Elinga Kalytytė, Estela Nainytė, Dovydas Nevulis, Rugilė Butkutė dalyvavo patyriminių mokymų festivalyje - „LyderiAUK“. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, įgyvendindamas „Tūkstantmečio mokyklos I“ projektą, organizavo Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams renginį visų mokinių lyderystei skatinti. Renginio metu gimnazistai ugdė savo lyderystės įgūdžius ir suprato, ką reiškia būti geru lyderiu(-e). Veiklos vyko 4 dirbtuvėse: „Idėjų mūšis“, „Mokymosi efektyvumas: įveik tingines smegenis!“, „O kas vadovauja lyderiui?“, „Konfliktas – baubas po lova?“ NUOTRAUKOS>>>
Kultūrinio laiko juostoje visada išsigrynina ir išlieka genialaus talento ženklu pažymėta kūryba. Mūsų meno istorijoje ji dažnai asocijuojasi su inicialais, o šiemet simboliniu
ženklu. 2025 metų laikas yra skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti: darsyk žvilgsniu prisiliesti prie jo gyvastingų tapybos darbų, įsiklausyti į paslaptingų muzikos garsų sąskambius, prasiskverbiančius į mūsų vidines gelmes, įminti literatūros šedevruose pateiktą prasmingos egzistencijos kodą.
Kovo 4 dienos popietę gimnazijos bibliotekos-informacinio centro skaitykloje kilnią misiją atliko pirmasis ciklo, skirto M. K. Čiurlionio jubiliejiniams metams pažymėti, renginys – mūsų moksleivių kūrybinių darbų parodos „Nuostabus M. K. Čiurlionio vizijų pasaulis“ atidarymas. Renginio idėja gimė bibliotekos vedėjai, renginio moderatorei Rimai Juškienei, o dailės mokytoja ekspertė Rasa Prišmontienė su mokiniais ją palaikė – per dvidešimt tapybos darbų, inspiruotų M. K. Čiurlionio asmenybės ir kūrybos, papuošė skaityklos erdvę. Šventinę nuotaiką sukūrė ir renginio svečiai: Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos jaunieji atlikėjai Deimantė Laurinaitytė (smuikas), Anandas Čepas (smuikas) ir styginių instrumentų orkestras (mokytoja ekspertė Nijolė Prascevičienė, koncertmeisterė Irina Tautkuvienė). Ant molbertų išsirikiavę ir ant knygų lentynų nugulę skirtingų tematikų, technikų, nuotaikų jaunųjų menininkų Deivinos Stankauskaitės, Evitos Milašauskaitės, Ugnės Vertelytės, Hannos Berest, Sofijos Chornos, Yanos Kondratenko, Elizavetos Syrotinos, Oleksandros Tanich, Gleb Nikolas Prymachuk, Oleksii Ihnatenko, Vilantės Puklevičiūtės, Roko Lazausko, Anhelinos Shpak, Marinos Forikos, Sofijos Chernenko, Karynos Mostovos, Gabrieliaus Vitkausko, Adrijaus Jucevičiaus, Oskaro Lukausko, Natalijos Berezhko, Tonio Labanausko, Deno Musiejuko, Austėjos Stonytės, Ugnės Markevičiūtės darbai...