Gruodžio 10-13 dienomis mūsų gimnazijos devynios I-II klasių gimnazistės su mokytojomis Danguole Vaičekauskiene ir Kristina Urboniene vyko į pirmajį projekto „Kultūrinis ir gastronominis randevu“ vizitą Vokietijoje. Siūlome paskaityti gimnazisčių dienoraštį.
Gruodžio 10 d., ketvirtadienis
Mūsų pirmoji tarptautinio projekto „Kultūrinis ir gastronominis randevu“ kelionė prasidėjo ankstų gruodžio 10-osios rytą. Visos keliaujančios projekto dalyvės – gimnazistės Edita, Erika, Austėja, Deimantė, Agnė, Dominyka, Ieva, Indrė ir Polina – susitikome prie gimtosios „Saulėtekio“ gimnazijos 2 val. ryto ir, atsisveikinę su mus atlydėjusiais tėvais bei susikrovę lagaminus, pajudėjome link Rygos. Oro uoste turėjome šiek tiek laiko, registravomės, kalbėjome apie būsimą kelionę ir bandėme įsivaizduoti, kaip viskas vyks. Lėktuvas pakilo 7.00, ir po trumpo stabtelėjimo Berlyne pasiekėme Karlsruhe vietinį oro uostą. Atsiėmę bagažą, nuskubėjome ieškoti autobuso, kuris mus nuvežtų į traukinių stotį, nes iki mums reikiamos vietos pavažiuoti reikėjo dar nemažai! Pavargę, tačiau geros nuotaikos apie 14.00 val. pasiekėme Karlsruhe centrą, kuriame mūsų laukė mus gyventi priimančios šeimos. Jos mus šiltai pasitiko ir paėmė mums kol kas nereikalingus daiktus. Nenustygdamos vietoje, patraukėme link nuostabios kalėdinės mugės, esančios miesto centre. Kalėdinėje mugėje mus lydėjo vietinis berniukas Emanuel, pasakojo apie kalėdines tradicijas. Šiek tiek pasivaikščioję ir paragavę vokiškų kalėdinių skanėstų keliavome prie Karlsruhės rūmų, nusifotografavome. Vokietė koordinatorė Sonja mus visus „suporavo“ su vokiečių šeimų vaikais, kad nepasiklystumėme grįždami namo.
Visi grįžome į šeimas ir jaukiai praleidome vakarą, susipažindami su šeimų nariais ir aptardami dienos įspūdžius.
Gruodžio 11 d., penktadienis
2009 metų gruodžio 11 dieną, penktadienį, kėlėmės 6:00 valandą ryto, reikėjo skubėti į mokyklą, nes ji gana toli. Pamokos prasideda anksčiau negu pas mus, 7:30val. Kai kurie iš mūsų į mokyklą keliavo geltonais tramvajais, o kai kurie pėstute.
Atvykę į mokyklą kartu su vaikais tų šeimų, kuriose gyvenom, pasisveikinom su mokytojais ir draugais. Vėliau apžiūrinėjome mokyklą, susipažinome su kitų šalių ambasadoriais, žiūrėjome skaidres apie jų mokyklas ir šalį. Mes taip pat pristatėme savo mokyklą, gimtąjį miestą ir šalį. Pristatydami dainavome lietuvių liaudies dainą.
Prieš susitikimą su meru, įėjome į bažnyčią, kurioje vaikų choras giedojo kalėdines giesmes. 11 valandą laukė susitikimas su miesto meru. Ten aptarinėjome projekto veiklą. Po susitikimo su meru galėjome pasivaikščioti po miestelį.
Po pietų mokyklos valgykloje prasidėjo darbas grupėse. Reikėjo aprašyti apie kalėdinę mugę, kurioje buvome ketvirtadienį, apie įspūdžius šeimose, apie valgį, rinkome nuotraukas, kurias rodėme per atsisveikinimo vakarėlį. Kiti tuo metu mokyklos valgykloje kepė sausainius. Dirbome iki vakaro. Atsisveikinome su savo draugais, mokytojais ir su vokiečių vaikais keliavome į šeimas.
Tą vakarą šeimose leidome labai linksmai. Šeimos sugalvojo mums įvairių pramogų. Vakare ėjome miegoti, nes kitą rytą laukė nauja nuotykių pilna diena.
Gruodžio 12 d., šeštadienis
09:15. Visi susitikome Karlsruhe traukinių stotyje. Ilgai ir linksmai keliavome traukiniais į nepaprastos gamtos ir architektūros miestelį - Heidelbergą. Žavėjomis pro traukinio langus pralekiančiais kalnų vaizdais.
10:40. Mes jau Heidelberge. Vaikščiodami senamiesčio gatvelėmis, aukštai kalnuose pamatėme senąją Heidelbergo pilį. Iki jos laukė ilgas kelias - 314 laiptelių aukštyn. Bet mes tai įveikėme! Ir galėjome iš arti grožėtis senuoju paveldu ir jį supančia išpuoselėta gamta.
12:00. Vėl visa grupė susitikome, pasidalinome įspūdžiais, fotografavome vieni kitus ir toliau žygiavome link tilto, dvelkiančio senove, esančio virš pagrindinės miesto upės Neckar. Pasigrožėję atsiveriančiu vaizdu, nutarėme eiti į visoje Vokietijoje puoselėjamą tradiciją - Kalėdines muges, kuriose apstu įvairiausių smulkmenų, suteikiančių tikrą Kalėdinę atmosferą: vokiški meduoliai, karštieji gėrimai ir patiekalai, žvakės, medienos ir molio dirbiniai.
14:15. Visi grįžome atgal į Heidelbergo traukinių stotį ir laukėme vėluojančio traukinio, kuris turėjo mus pargabenti atgal į Karlsruhe. Čia laukė mumis besirūpinančios šeimos.
18:00. Tomo Manno gimnazijoje buvo suruošta atsisveikinimo šventė. Vokiečių mokinių tėvai suruošė tradicinių patiekalų stalą. Bevalgydami žiūrėjome projekto nuotraukas, sveikinome projekto organizatorius. Mokinės iš Ispanijos pašoko įspūdingą šokį - Flamenco.
21:00. Pasidžiaugę projekto veikla, jo pasisekimu, liūdnai atsisveikinome su kitų šalių dalyviais ir grįžome ilsėtis į šeimas.
Gruodžio 13 d., sekmadienis
Štai ir atėjo sekmadienis. Ryte visi atsikėlę savo šeimose, pavalgėme
pusryčius. Tada visi kartu su šeimomis, pas kurias gyvenome 10 val. susirinkome Blankenloch traukinių stotyje. Visi paskutinį kartą pakalbėjome, atsisveikinome ir sėdome į traukinį, kuris mus nuvežė į Karlsruhe traukinių stotį. Ten persėdome į kitą traukinį, kuris nuvežė mus iki tam tikros autobusų stotelės. Tada autobusu važiavome iki Karlsruhe oro uosto. Ten atsisveikinome su italais, kurie tiesioginiu skrydžiu išskrido į Romą. Atsisveikinę su mūsų draugais turėjome truputėlį laisvo laiko. Vieni vaikščiojo po parduotuves, kiti užkandžiavo kavinėje. 14.35 val. visos susėdome į lėktuvą, kuris skrido į Berlyno oro uostą. Skrydis truko apie pusantros valandos. Sėkmingai nuskridę į Berlyną turėjome 4h laukti kito skrydžio. Visi tą laiką praleidome skirtingai. Vieni ieškojo suvenyrų, kiti užkandžiavo, treti tiesiog ilsėjosi. 19.35 val. lėktuvas pakilo iš Berlyno oro uosto ir apie 22 val. mes jau buvome Rygoje. Atsiėmę savo bagažą visos nužygiavome link mūsų laukusio mikroautobusiuko. Visos labai apsidžiaugėme pamatę sniegą, nes Vokietijoje jo nebuvo. Apie pusė dviejų jau buvome Šiauliuose. Tos kelios dienos, praleistos Vokietijoje, praėjo labai greitai. Taip ir pasibaigė mūsų nuostabi kelionė, kurią dar ilgai prisiminsime. Nuotraukos>>>
Pati brangiausia, mylimiausia ir pati geriausia Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos bendruomene, su Rugsėjo 1-ąja — Mokslo ir žinių diena!
Šiandien mūsų gimnazija vėl pilna gyvybės. Ir nors mus pasitiko apsiniaukęs dangus, tačiau saulę mums atstojo Jūsų šypsenos, apsikabinimai, nauji planai ir, žinoma, šiek tiek nerimo. Kažkas šiandien į gimnaziją žengė pirmą kartą, kažkas sugrįžo kaip į gerai pažįstamus namus, o kažkas jau skaičiuoja paskutinius metus iki brandos egzaminų. Bet visus mus šiandien apjungė vienas bendras jausmas — prasideda nauja, graži kelionė.
Džiaugiamės tuo, kad šiais mokslo metais mūsų gimnazija ir vėl ženkliai išaugo ugdytinių skaičiumi. Dar labiau sustiprėjo ir išsiplėtė pagalbos mokiniui specialistų ratas. Į mūsų mokytojų „šeimą“ įsitraukė nauji profesionalūs pedagogai ir šiandien didžiuojamės tuo, kad būtent mūsų mokykloje dirba net 4 mokslų daktarai: biomedicinos, informatikos, ekonomikos ir matematikos.
Jau tapo gražia tradicija, kad kiekvieną Rugsėjo 1-ąją pasitinkame atverdami bent po vieną naują erdvę mokiniams. Vienais metais džiaugėmės naujomis laboratorijomis (STEAM biologijos, robotikos, fizikos, chemijos), kitais — kitomis mokymuisi ir pažinimui skirtomis erdvėmis. Kūrėme vietas, kuriose mokiniai gali tyrinėti, eksperimentuoti, atrasti, pailsėti ir augti.
Tačiau šiemet nusprendėme, kad mūsų mokiniai yra pakankamai „turtingi“, tad atėjo metas atiduoti duoklę tiems, kurie kasdien padeda tyrinėti, atrasti pasaulį, tiems, kurie kasdien mato ugdytinį, jo pastangas, jo klausimus, jo nerimą, jo talentą ir jo galimybes. Tad šiandien atidarėme naujai įrengtą mokytojų kambarį. Tariame nuoširdų ačiū mūsų mokytojoms – šios erdvės dizainerėms: Agnei Aviženytei ir Rasai Kaulokienei, mokytojo kambario projektuotojui ir darbų vadovui Andriui Ivanauskui ir žinoma mūsų ūkio dalies vedėjui Petrui Ulčinui, be kurio pastangų ir nuoširdaus darbo ši erdvė nebūtų tokia, kokia ji yra dabar. Taip pat iš visos širdies norisi padėkoti Šiaulių miesto vadovams už bendrystę ir palaikymą bei šiltus žodžius mūsų bendruomenei, kuriuos šiandien išsakė miesto vicemeras Justinas Švėgžda. Tikimės, kad šis mokytojų kambarys taps vieta, kurioje gyvens mokytojų mintys, pokalbiai, pasiruošimas pamokoms, idėjos, patarimai vieni kitiems ir, be abejo, labai svarbi mokyklos varomoji jėga — kava. Nes kartais vienai gerai pamokai reikia ne tik plano, vadovėlio ir išmaniosios lentos, bet ir ramaus gurkšnio kavos tarp dviejų skambučių.
Mieli mokiniai, šiandien Jums linkiu į naujus mokslo metus žengti drąsiai. Mokykla nėra tik kontroliniai darbai, pažymiai ir namų darbai, nors, pripažinkime, be jų visai išsisukti nepavyks. Mokykla yra vieta, kurioje atrandate draugus, savo stiprybes, talentus, svajones ir kartais net tai, ko visai nesitikėjote atrasti.
Linkiu Jums būti smalsiems. Klauskite, net jei klausimas atrodo kvailokas ar paprastas. Bandykite, net jei ne viskas pavyksta iš pirmo karto. Dalyvaukite, kurkite, diskutuokite, sportuokite, šokite, dainuokite, skaitykite, tyrinėkite. Svarbiausia — nebijokite augti.
Mieli tėveliai, dėkojame Jums už pasitikėjimą, už tai, kad Jūs patį brangiausią savo turtą – savo vaiką ugdyti patikėjote mums. Tik bendradarbiaudami, kalbėdamiesi ir palaikydami vieni kitus galime padėti vaikams augti stipriems, savarankiškiems ir pasitikintiems savimi.
Tad brangieji, kai bendruomenė auga, kai turime pačius geriausius mokinius, nuostabų ir profesionalų gimnazijos darbuotojų kolektyvą ir tiek daug palaikančių tėvelių, galime drąsiai sakyti — mūsų gimnazijos laukia prasmingi metai.
Tegul šie mokslo metai būna kupini šviesos, atradimų, bendrystės ir džiaugsmo. Tegul klasėse netrūksta smalsumo, koridoriuose — draugiško šurmulio, mokytojų kambaryje — jaukumo, o visoje gimnazijoje — pagarbos, pasitikėjimo ir tikėjimo vieni kitais.
Su Rugsėjo 1-ąja, mielieji! NUOTRAUKOS>>>
Mūsų pirmoji tarptautinio projekto „Kultūrinis ir gastronominis randevu“ kelionė prasidėjo ankstų gruodžio 10-osios rytą. Visos keliaujančios projekto dalyvės – gimnazistės Edita, Erika, Austėja, Deimantė, Agnė, Dominyka, Ieva, Indrė ir Polina – susitikome prie gimtosios „Saulėtekio“ gimnazijos 2 val. ryto ir, atsisveikinę su mus atlydėjusiais tėvais bei susikrovę lagaminus, pajudėjome link Rygos. Oro uoste turėjome šiek tiek laiko, registravomės, kalbėjome apie būsimą kelionę ir bandėme įsivaizduoti, kaip viskas vyks. Lėktuvas pakilo 7.00, ir po trumpo stabtelėjimo Berlyne pasiekėme Karlsruhe vietinį oro uostą. Atsiėmę bagažą, nuskubėjome ieškoti autobuso, kuris mus nuvežtų į traukinių stotį, nes iki mums reikiamos vietos pavažiuoti reikėjo dar nemažai! Pavargę, tačiau geros nuotaikos apie 14.00 val. pasiekėme Karlsruhe centrą, kuriame mūsų laukė mus gyventi priimančios šeimos. Jos mus šiltai pasitiko ir paėmė mums kol kas nereikalingus daiktus. Nenustygdamos vietoje, patraukėme link nuostabios kalėdinės mugės, esančios miesto centre. Kalėdinėje mugėje mus lydėjo vietinis berniukas Emanuel, pasakojo apie kalėdines tradicijas. Šiek tiek pasivaikščioję ir paragavę vokiškų kalėdinių skanėstų keliavome prie Karlsruhės rūmų, nusifotografavome. Vokietė koordinatorė Sonja mus visus „suporavo“ su vokiečių šeimų vaikais, kad nepasiklystumėme grįždami namo.
2009 metų gruodžio 11 dieną, penktadienį, kėlėmės 6:00 valandą ryto, reikėjo skubėti į mokyklą, nes ji gana toli. Pamokos prasideda anksčiau negu pas mus, 7:30val. Kai kurie iš mūsų į mokyklą keliavo geltonais tramvajais, o kai kurie pėstute.
09:15. Visi susitikome Karlsruhe traukinių stotyje. Ilgai ir linksmai keliavome traukiniais į nepaprastos gamtos ir architektūros miestelį - Heidelbergą. Žavėjomis pro traukinio langus pralekiančiais kalnų vaizdais.
Štai ir atėjo sekmadienis. Ryte visi atsikėlę savo šeimose, pavalgėme
pusryčius. Tada visi kartu su šeimomis, pas kurias gyvenome 10 val. susirinkome Blankenloch traukinių stotyje. Visi paskutinį kartą pakalbėjome, atsisveikinome ir sėdome į traukinį, kuris mus nuvežė į Karlsruhe traukinių stotį. Ten persėdome į kitą traukinį, kuris nuvežė mus iki tam tikros autobusų stotelės. Tada autobusu važiavome iki Karlsruhe oro uosto. Ten atsisveikinome su italais, kurie tiesioginiu skrydžiu išskrido į Romą. Atsisveikinę su mūsų draugais turėjome truputėlį laisvo laiko. Vieni vaikščiojo po parduotuves, kiti užkandžiavo kavinėje. 14.35 val. visos susėdome į lėktuvą, kuris skrido į Berlyno oro uostą. Skrydis truko apie pusantros valandos. Sėkmingai nuskridę į Berlyną turėjome 4h laukti kito skrydžio. Visi tą laiką praleidome skirtingai. Vieni ieškojo suvenyrų, kiti užkandžiavo, treti tiesiog ilsėjosi. 19.35 val. lėktuvas pakilo iš Berlyno oro uosto ir apie 22 val. mes jau buvome Rygoje. Atsiėmę savo bagažą visos nužygiavome link mūsų laukusio mikroautobusiuko. Visos labai apsidžiaugėme pamatę sniegą, nes Vokietijoje jo nebuvo. Apie pusė dviejų jau buvome Šiauliuose. Tos kelios dienos, praleistos Vokietijoje, praėjo labai greitai. Taip ir pasibaigė mūsų nuostabi kelionė, kurią dar ilgai prisiminsime. Nuotraukos>>>
![](pictures/partneriai/juventa_ok.jpg "\")
